Make your own free website on Tripod.com
     SKĖNDERBEU
Kėndo, ėngjėll, urtėsinė
Edhe gjithė mirėsitė,
Skėnderben' e trimėrinė,
Q'i dha Shqipėrisė dritė.
Tė lumtė goja, kėndona,
Me gjuhė t'ėmblė si mjaltė,
Skėnderben'e madh tregona,
Trimnė burrė, Zotn' e naltė.
Punėtė qė ka punuar
Kordhėtari i vėrtetė,
Kombinė duke nderuar
Dhe Shqipėrinė pėrjetė.
Nga gjiri i Perėndisė
Pa m'i sill nėr mėnd tė mija,
T'i ap dritė Stzqipėrisė
Nga shpirt'i ndritshėm i tija.
Ėngjėll i bukur, pa zbritmė,
Dhe me dritėt tė uruar
Shko pėrpara mej'e ndritmė,
Tė shoh gjithė ē'kanė shkuar.
Qė 'knr ngrehu gjithėsinė
Zot i madh e i vėrtetė,
Ka bėrė dhe Shqipėrinė
E shqipėtarėt nė jetė.
Shqipėria kurdoherė
Ka qėnė shum' e lėvduar,
Ka pasur burra tė ndjerė,
Trima t'urt' e tė dėgjuar.
Pati mbretėr' e tė parė
Fort tė mėntshim e tė mirė,
Burra, trima, shqipėtarė,
Qė kan' emrė tė pavdirė.
Ishte vėnt' i Perėndisė
Qė sė pari Shqipėria,
Mėmėdheth' i urtėsisė,
Qė del soje mirėsija.
Aleksandr' i Math e burrė,
1 cili s'pat shok nė jetė,
Nukė ka pasurė kurrė
Dhe kurrė do tė mos ketė;
Pirro) trimi e tė tjerė
Burra shumė tė lėvduar,
Qė kanė qėnė njėherė,
Edhe sot s'janė harruar,
Qenė gjithė shqipėtarė,
Ishin djemt' e Shqipėrisė,
Nuk' ishin greq e bullgarė,
Po nga vėnd' i Perėndisė.
Pirroja mundi romanėt
Armikėt' e njerėzisė,
Aleksandr' i Math persanėt,
Egėrsirat e Azisė.2)
Kė tė zesh ngoje mė parė
Nga burratė e vėrtetė,
Q'ishin gjithė shqipėtarė,
E s'u erdhi shok nė jetė!
Gjithė botėn' e pushtuan,
Afrik', Europ'1, Azi zunė,
Lėftuan e mbretėruan,
Nėn' urdhėrė gjith' i vunė.
Edhe kur erdhė romanėt,
S'u shkel fare Shqipėrija,
As nga shqeht' e venetjanėt,
S'e zu kurrė dobėtija.
Shqipėtari nė kurt s'hyri,
S'e shpėrnderoj Shqipėrinė,
Kurrė nukė ju tremb syri
E nuk' e humbi fuqinė.
Rrinte me kordhė nė dorė,
Shkrefėtinte si dragua
Nėpėr male me dėborė,
E kurrė s'u qetėsua.
Armikėt u dobėtuan,
Shqipėrija ngriti krye,
Errėsirat u mėrguan,
Drit' e Zotit^) u rrėfye.
Nga tė gjitha mbretėritė,
Sė Krujėsė z dha zoti
Mė shumė fuqi e dritė,
Q'ishte mbret Gjon Kastrioti.2)
Mbretėronte urtėsija,
Paqja, kamja, nderi, shpresa,
Drejtėsi e dashurija,
Miqėsija, besa-besa.
Tek po gjėndej Shqipėrija
Nė kėto tė mira 'kaqe,
Qė mbretėron mirėsija
Dhe ish nė prehj' e nė paqe,
Kur nj' e madhe egėrsirė,
Duke dale prej Azije,
U pėrhap si errėsirė,
Dh'e mbuloj botėn si hije.
Ish njė komb i mallėkuar,1)
Nė gjuhėt kish dhelpėrinė,
Syn' e kish tė egėrsuar.
Nė zemėrt kish djallėzinė;
Ngado vij e kudo shkonte,
Zin' e gjėmėnė po shpinte,
Vriste, priste, varfėronte,
Atje tek shkelte bar s'mbinte;
Mė nj'anė kishte fuqinė,
Gėnjeshtrėnė m'anėt tjetrė,
Pėr tė mbytur njerėzinė,
Bėnej her' ujk, herė dhelprė
Pėrse s'dolli trimėrija,
T'i prit gjurmėn' egėrsirės,
Po vate mbroth ligesija,
1 zu udhėnė sė mirės.
Ra nė dett qytetėrija,
U ngrit si re errėsira,
U pėrhap me dhet padija,
Gjaku, vdekja, shkretėtira!
Pa njė zgjedh'2) e keqe shumė
Gjithė kombet i mundojti,
1 la pėr djall e pėr lume,
Njerėzia mendje lojti.
Ish ver' e po qeshte moti,
Lulet kishin lulėzuar,
E mbreti Gjon Kastrioii
Nė front rrij duke menduar.
Pyjet' ishin gjelberuar
E bilbilėtė kėndonin,
Dhe bota gjth' e gėzuar,
Djemt' e vashatė po lonin.
Gjithė gjethel' ishin ēelur,
Faq' e dheut ish zbukuruar,')
Dhe qiell z pėrkėdhelur
Ish si ergjėnd' z kulluar.
Shqipėtarėt tė gėzuar,
E tė gjithė burra trima,
Edhe tė lar' e tė ndrruar,
Me arm'ė si vetėtima.
Vashatė bėrė si pylli,
Nėpėr sheshe po kėrcenin,
Sicila ndritte si ylli,
E hėnės' i shėmbėllenin.
Kur tfaqen njerės tė huaj,
Dalėn nė shesht disa vetė,
Gjithė tė hipur nė kuaj,
Po ngjiteshin pėrpjetė;
			 Tė ndryshmė sė gjithash ishin:
			 Shtat, zakon, rrobė, fyiyrė;		 
Sjellj' e gjuhė tjatrė kishin,
Qenė t'egrė si mynxyrė;
Nė der' e pėlasės2) zbrinė),
Shqipėtarėtė nė shkallė,
Me miqėsi shum' i prinė,
Dhe brenda nė dhom' z kallė,
Parėsi e mbretėrisė
Me njė ,nder tė math i priti,
Pas udhės' sė miqėsisė
Me fjalė t'embl' i gostiti.
Tė huajtė si u ēlodhė
Dhe djers' e pluhurė fshinė,
Dhe mendjen mė vent e mblodhė,
Se udha e loth njerinė,
Dy mė tė parėt, qė qenė,
Pėrnjėherė nxuar zėnė,
Thanė: -"iDuam pakė mbrenė,
Diē i kemi pėr tė thėnė.»
Nė dhomėt tė parėsisė
Hynė dhe mi front te lartė
Panė mbretn' e Shqipėrisė,
Nė dor' i dhanė njė kartė.
Kėta ishinė nė fjalė,
Dita shkonte, nata vinte,
T'errėtit' e mbuloj malė,
Hėna dolli dhe po ndrinte;
Prunė buk' e gjell' e venė,
Edhe ndenjnė nė mėsallė
Tė gjithė sa njerės qenė,
Dhe vetė mbreti nė ballė;
Hėngėrė ngadal' e pinė
Dhe ndenjnė njė copė herė,
Mė pastaj tė gjith' u ngrinė^)
Gjithėkush vetė tė flerė.
Nata dhe s'e kishte ngritur
Atė pėlhurėn' e zezė,
Hėna me sy tė venitur
Po perėndonte si rezė;
Yll' i Mėngjesit po ndrinte,
Dhe bilbilėtė kėndonin,
Vesa gjithėnjė po binte
E luletė lulėzonin.
Mbreti u ngrit i helmuar,
Edhe e dėrgoj njerinė,
Shėrbėtor' e papėrtuar,
Mblodhi gjithė parėsinė.
Tė mėdhenj edhe tė parė
Edhe gjithė pleqėsija,
Ē'qenė ēel^) e luftėtarė,
E shumė nga vegjėlija,
Nė mbledhė tė gjithė rrodhė
Pas mėnyrės sė Urisė,
Bashkė me mbrenė u mblodhė
Si t'afėrt' i e tė shtėpisė;
Gjithė burra tė vėrtetė,
Edhe nd'ar e n'ergjėnt veshur,
Shpirtmir' e trima tė qetė,
T'urt' e me buzė tė qeshur.
Nė mest u ngrit Kastrioti,
Tha: «Vėllezėr shqipėtarė!
Njė brengė na pruri moti,
Pa do menduar mė parė:
Si mundimė tė shpėtojmė
Nga kjo brengė Shqipėrinė,
Duhetė tė kuvendojmė,
Ndaj u kėrkova taninė;
Turqit^) duallė ng'Azija
Edhe nė Evropė erdhė
Rrėmet, posi mizėrija,
E shumė gjakėra derdhė;
Nga Adrinopoja3) hynė,
Muarrė dhe Grekėrinė,
Tani ndėr ne kanė synė
Tė na hedhin nė gremine!
Sa mbretrė tė Shqipėrisė,
Si dhe tė tjerėt' i mundi,
Ra rrebesh' i Perėndisė,
Gjė tė gjallė s'la gjėkundi!
Ushtėtarėtė lėftuan,
Pėr mėmėdhethin u vranė,
Veē nja dy mbretrė shpėtuan,
Nė Romė ne papa vanė.
Murati, qė s'na peshonte,
Nga ne kėrkon miqėsinė,
S'di ē'dhelpėri mejton sonte,
Se po e njohėm Turqinė;1)
Mė ngjan se po bėn gatinė,
Qytetn'e math2) rreh tė marrė,
E pas ati' djajt' e dinė
Kujt do t'i sulet mė parė,
Pas Romės' sė re ka tjetrė
Qėllim zėnė qė taninė
T'i derdhet Romės' sė vjetrė,
Tė marrė dhe Italinė;
Dhe Lindjen' dhe Perėndimnė
Kėrkon tejpėrtej t'i zėrė,
Gjith'atje e ka qėllimnė,
Botėn' nė dorė ta vėrė.
Sot pėr sot na ka nevojė,
Andaj kėrkon miqėsine,
Pa ndryshe s'na flit me gojė,
Gjithė bot' atė e dinė.
Qėllimet i psheh Murati,
Rreh e pandeh tė gėnjenjė,
Ėsht' i pshehtė si lugati,
Po koha do ta rrėfenjė.
Thotė q'ėshtė mik pėrjetė,
Mė s'do gjė nga Shqipėrija,
Po veē njė penk do tė ketė,
T'i vendoset miqėsija;
Dhe pėr penk s'kėrkon gjė tjetrė,
Nukė sheh tjatrė nevojė,
Po do djemt e mij, tė katrė,
Tė rrinė n'Adrinopojė;
Pakė koh' atje tė rrinė,
Me ata qė y'i dėrgojmė,
Edhe tė ven' e tė vinė,
Sa herė qė t'i kėrkojmė;
E froni pa zot nė mbeltė,
Se po erthm' e do tė vemi,
Njė e tillė nė na gjetlė,
Vdekjen nė dorė s'e kemi;
Thotė se do t'i dėrgonjė
Mė tė madhė Shqipėrisė,
Pas meje tė mbretėronjė
Ndė udhėt tė miqėsisė.
Kėto fjal' e thashetheme
T'i thosh tjatrė, i besonja,
Mbret' i ndershim s'flet tė rreme,
Fjalės' sė tij s'i dyshmonja1);
Me gjithė kėto, them unė,
Tė bėhetė miqėsija,
Ėshtė m'e mirė kjo punė
Se tė prishet Shqipėrija.
Them ta bėjmė miqėsinė,
Sulltanė kshu ta pushojmė,
Pastaj tė zėmė gatine,
Luftėnė ta prėmėtojmė ;1)
Se puna u kupėtua,
Edhe fjala ėsht' e bėrė,
Evropa tani u zgjua,
Janė lidhurė tė tėrė
Pėrnjėherė mbreteritė,2)
Turqitė do t'i lė-ftojmė;
U afėru' ajo ditė,
T'u bijem e t'i dėbojmė.
Janė tė fort' e tė shumė,
Dhe fati u vete mirė,
Vinė rrėmet posi lumė,
Bijenė si egėrsirė!
Tė bėhemi njė me fqinjė
Dhe me gjithė mbretėritė,
E pastaj le tė na vijnė,
Si tė mbarojmė gatitė,
Pa djemtė neve i gjejmė,
Le tė rrinė tė mėsojne,
Kur tė duam i rrėmbejmė,
Gjėsendi nuku pėsojnė.
Djemtė si shpirtin' i dua,
Po mė shumė Shqipėrinė,
Mos thoni qė u frikėsua,
Pandaj zuri miqėsine.
Si vėllezrė tani thoni,
Faqeza e si tė lirė,
Atė qė tė kupėtoni
Pėr tė nderēim' e tė mirė.»
Mbreti fjalėn' e mbarojti,
Pastaj vuri re tė parėt,
Njė nga njė gjith' i shikojti,
Ata po i mirr' tė qarėt.
Mbreti plak u hoq mėnjanė,
Pa u ngrit njė trim mė kėmbė,
Shikoj njė her' anembanė,
Hekurin e haj me dhėmhė!
Ish Kamam1), q'ishte 'burrė,
Mė trim nga gjithė te parėt,
Nuk i trembej syri kurrė
Pa e donin shqipėtaret;
I holl' isht' e pak' i gjatė,
Nukė kish shumė musiaqe,
Vij si i zeshk' e i thatė,
E s'kish fare mish mbi faqe;
Kishte gjithė urtėsine,
Me njė zė tė ėmblė fliste,
Fjal' e tij e bint njerinė,
Dhe gjuha hekur' i priste.
Mori kordhėnė ndėr duar,
E qėndroj nė mest si burrė
Me fytyrė t'ashpėruar,
Ngriti gishtin dhe tha: "Kurrė!
Kurrė s'tremhet Shqipėrija,
Nukė vdiq, po ėsht' e gjallė,
Tjatrė pėrgiegje Turqia
Nukė do, pėrveē me pallė!
Shqipėtari trim i vlerė,
Kurr'ė nuk' u frikėsua,
E tė trembet kėtė herė!
Mbret! o zotthi im, c'mė t'hua?
Apo s'e dimė Turqinė,
Nuk' e kemi dhe mėsuar,
		
E s'ja njohėm djallėzinė
Gjer mė sot qė ka punuar.
Na bėn si miq kėtė herė,
Se ka tė tjerė qėllime,
Mos pandehni tė na lerė
Pa tė kėqij hidhėrime.
Mjerė, mjer' ajy i gjorė,
Qė i sjell besė nė fjalė,
Bije nė lak e nė dorė,
Edhe ēpejt po s'munt tė dalė!
Mbret i ndershim e ju shokė.
Mos harroni trimėrinė,
Mblithni mendjenė nė kokė,
Ngrihi tė zėmė kufinė!
Trimėrija, trimėrija
Mban Urin' e mėmėdhenė!
Unė shpreh tė Perėndija,
T'i hedhimė pėrtej denė.
Qysh tė zėmė miqėrinė
Me atė qė na bėn varrė?
Turku vendet, gjith' e dinė,
Me ē'djallėzi i ka marrė,
Gjithėnjė kėshtu punojnė,
Kombet me lajka i ndajnė,
Pa miqėsin' e harrojnė,
Dhe njė nga njė i pėrlajnė;
Kur ka armikė tė tjerė
Tė bėn mik, sa t'i volilnjė.
A mbaroj ata njė herė?
Prite, vjen tė tė goditnjė.
Miqėsira tė vėrteta
S'ka njeriu i pabesė,
Pėrveē shpata dhe shigjeta,
Ato janė pėr nė shpresė.
Tjatrė gjah kėrkon tė zėrė,
Andaj rreh tė na gėnjenjė,
Mė atė krah tė na vėrė^)
Gjersa kohėn tė na gjenjė;
Dhe s'ja dini dhelpėriiė?
Ka dy faqezė mėsalla,,
Kshu rreh tė fitonjė ditė
Me tė kėtilla pėrralla.
S'e dini ē'kanė punuar
Gjithė mbretrėt' e Turqisė?
Sa frone kanė rrėzuar
Me lajkat tė dhelpėrisė!
Ata djemthitė, qė thoni,
Janė shpres' e Shqipėrisė,
Me ē'sy e faqe kėrkoni
T'ja dėrgoni penk Turqisė?
Si tė msojnė ligėsitė,
E tė mirat t'i harrojnė,
Tė ēpikinė djallėzitė,
Pastaj tė na mbretėrojnė?
Do tė marrėnė zakonet
E kėqija tė Azisė,
Pa njeriu, si tė mėsonet,
Mė s'i ndahei djallėzisė.
Si tė rriten nėnė zgjedhė,
Nukė bėnenė tė lirė,
Pastaj s'e hedhėnz dot ledhė,
Po mejtohi qė sot mlrė.
Ata duhet tė mėsojnė,
Tė bėhenė tė vėrtetė,
Tė lėftojn' e tė gjykojnė
Pas nevojės qė tė jetė.
Unė gjall' e me tė gjallė